Renginiai

Klaipėdos Jaunimo Teatras: Spektaklis-fantazija „ŽEMAITĖJĖ“ (rež. D. Rabašauskas)

04 lapkričio 2023 19:00

Kas geriausiai padeda perprasti etnokultūrinio regiono portretą? Gal istorinė ir dokumentinė medžiaga, gal mitai ir liaudies išmintis, o gal interneto forumų archyvai ir politinių partijų programiniai šūkiai? Spektaklio „Žemaitėjė” kūrybinė komanda visa tai apimantį meninį-istorinį tyrimą atliko tam, kad geriau suprastume, kas šiuolaikiniam Lietuvos gyventojui yra Žemaitija.

Kodėl ne koks kitas kraštas? Istorija rodo, kad būtent Žemaitija praeityje buvo autonomiškiausias regionas, turėjęs kunigaikštystės statusą. Mokslininkai tiria ir su kitais regionais lygina unikalų žemaičių paveldą, poetai eiliuoja žemaitiškai, tarmių metai skatina mus pažinti Lietuvių kalbą praturtinančius žemaičių šnektos lobynus, bet iki pat šių dienų yra žmonių, galvojančių, kad Žemaitijai derėtų pakartoti istoriją, atsiskirti ir tapti savarankiška valstybe… Žinoma, prieš tai žemaičiams reikėtų susitarti, kuri iš 4 regiono vėliavos versijų yra teisingiausia.

Atlikdami meninį tyrimą, spektaklio kūrėjai susidūrė su žemaičių liaudies meno meistrais ir folkloro puoselėtojais, kuriems sunku suprasti, kodėl šiuolaikinis vaikas nebenori groti birbyne. „Žemaitėjės“ autoriai siūlo mintį, jog tam, kad ką nors norėtume išsaugoti, tausoti ir perduoti ateities kartoms, pirmiausia turime suprasti, kur slypi tų tradicijų vertė. Tam, kad etnografinės dainos ir šokiai neliktų tik vienkartiniu, egzotišku pasirodymu Dainų šventėje, o taptų neatsiejama kasdienybės, tautinio tapatumo dalimi, turime rasti naują būdą kalbėti apie savo praeitį.

„Jaučiame, kad mūsų kartos požiūris į tradicijas ir etnografiją labai skiriasi nuo tėvų ir senelių kartos. Mums kyla abejonių, ar viską reikia saugoti ir branginti, mums norisi tradicinius elementus kaip nors pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje. To žemaitiško palikimo yra daug daugiau, nei tik kastinys ir unikali kalba, bet kiek jo pažįstame? Ar turėtume pasitenkinti tik tuo, kokį žemaičio portretą mums pristato „Dviračio žinios“?“, – klausia spektaklio bendraautorė Ieva Pakštytė.

Spektaklio-fantazijos dramaturginį pagrindą sustiprina Lietuvos istorikų, etnografų moksliniai tyrimai bei publikacijos apie Žemaitijos istoriją ir tradicijas, jų analizės gerokai praplečia mūsų žinias apie tai, kas yra Žemaitija. Tačiau ši istorinė informacija teatro scenoje įgaus mistiškas ir mitines formas, pereis per asmeninį jauno žmogaus patirčių filtrą. Fragmentiško, mozaikinio spektaklio kūrėjams svarbu ieškoti ir savojo santykio su vieta, kurioje gyvena – Žemaitija.

Spektaklyje laukiami ne tik žemaičiai, bet ir aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai ir mažlietuviai – aktualių klausimų ir netikėtų atradimų bus visiems.

Režisierius: Darius Rabašauskas 
Aktoriai: Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė 
Scenografė: Rūta Venskutė 
Kompozitorius: Gytis Šimelionis 

Fotografuota Monikos Penkutės Žemaičių kaimo muziejuje, Telšiuose.

Spektaklis yra projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose” dalis. Projekto įgyvendinimą, pagal programą „Kultūra” finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai. Projekto vykdytojas: Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas”. Projekto partneriai: Kulių kultūros centras, Domus alba, Taško teatras, Kintai arts, M.K. Čiurlionio namai, Mano miestas Klaipėda, Opera Opus, Company B. Valiente, Plungės rajono savivaldybė, Klaipėdos jaunimo teatras ir Kulių gimnazija. Spektaklį taip pat remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. 

Klaipėdos Jaunimo Teatras: Spektaklis-fantazija „ŽEMAITĖJĖ“ (rež. D. Rabašauskas)