Naujienos

KUFA mentorystės programos dalyvės kartu įsteigė VšĮ

Susipažinusios pirmadienio kavoje dvi KUFA mentorystės programos dalyvės fotografė Eglė Sabaliauskaitė ir Gust Guru kvėpavimo trenerė Lina Malakauskaitė įsteigė VšĮ.

Plačiau apie tai skaitykite „Vakarų ekspreso” straipsnyje:

Ledo vonia paskatino veikti – buria bendraminčius svarbiam tikslui

Kas būtų, jei moksleiviai prieš egzaminą visiškai nesijaudintų? Arba kaip pasikeistų mūsų visų gyvenimas, jei prieš bet kokią stresą keliančią situaciją mes žinotume keletą metodų, kurie kaipmat mus nuramintų. Nors tai atrodo sunkiai įmanoma, klaipėdiečių komanda tikina, kad tokią būseną galėtume pasiekti visai nesunkiai, jei tik mokėtume… tinkamai kvėpuoti.

Klaipėdoje puikiai žinoma kūrėja Eglė Sabaliauskaitė šiuos metus pradėjo ryžtingai – steigia ne pelno siekiančią organizaciją „Įkvėpimo centras“ ir turi planų, pasitelkusi specialistus, suteikti kuo daugiau žmonių reikiamų pagalbos sau įrankių.

Viskas prasidėjo nuo tos akimirkos, kai Eglė pasiryžo pati išbandyti Klaipėdoje gerai žinomos sertifikuotos „Oxygen Advantage“, Buteikos metodo kvėpavimo instruktorės, koučerės Linos Malakauskaitės vedamą ledo vonios praktiką.

Dabar Eglė tą praėjusių metų lapkričio 15-ąją, kai paniro į ledo vonią, vadina savo gimimo diena.

„Esu labai smalsus žmogus ir dar labai užsispyrusi. Kadangi jau buvau bandžiusi ne kartą maudytis šaltame vandenyje, įsivaizdavau, kad man ir ši praktika bus labai lengva ir tiesiog dar kartą pasitikrinsiu, koks mano santykis su šaltu vandeniu.

Bet gavau tokį rezultatą, kurio visai nesitikėjau – iš ledo vonios seanso išėjau netikėtai suvokusi, kaip galiu pradėti kontroliuoti ir prižiūrėti savo kūne esančius jausmus.

Visada įsivaizdavau, kad stresą reikia valdyti. Bet Lina man padėjo suvokti, kad jį reikia tiesiog paleisti. Tam, kad 1,5 minutės išbūčiau ledo vonioje, man reikėjo atsiriboti nuo streso ir visų kitų dirgiklių. Kai išlipau iš jos, kūne pajutau tūkstančius dygliukų ir tarsi iš naujo pajutau gyvybę savo kūne. Pajutau save kaip daug jausmų turinčią asmenybę. Buvau tarsi lengvesnė, visą stresą palikusi toje ledo vonioje. Dar juokavau, kad visi kiti, kurie eis į ledo vonią po manęs, ras ten daug streso”, – impulsą naujoms idėjoms suteikusią patirtį prisimena E. Sabaliauskaitė.

Žinios išlaisvino

Eglė pasakoja, kad po šios patirties ją užplūdo didžiulis noras šia asmenine patirtimi pasidalinti su kitais. Juk daugelis į įvairias panašias praktikas reaguoja skeptiškai, tad jų niekada ir neišbando. O galbūt jos galėtų būti raktas, kaip susitvarkyti su stresu, kurį pastaruoju metu, deja, daugelis patiria.

„Po šios patirties mane kamavo tik viena mintis – kaip būtų buvę gerai, jei visa tai būčiau žinojusi anksčiau. Kreipiausi į Liną ir pradėjome svarstyti, kaip pasiekti tuos žmones, kurie dar nežino, kad jiems tai būtų naudinga. Taip norisi, kad kuo daugiau žmonių patirtų tą būseną, kai suvoki, jog visus emocijoms suvaldyti reikalingus įrankius mes turime savo kūne. Bėda yra ta, kad mes pamiršome, kaip jais naudotis, o gal ir nebuvome išmokę“, – svarsto E. Sabaliauskaitė.

Galbūt į ledo vonią ir nebūtina kiekvienam lįsti, bet yra ir kur kas švelniau skambančių praktikų, pavyzdžiui, susijusių su kvėpavimu.

„Neslėpsiu, į kvėpavimo praktikas iš pradžių ir aš pati žiūrėjau labai skeptiškai. Nesupratau, kad jų gali reikėti, juk mes visi mokame kvėpuoti… Nors laikiau save smalsia, bet tokios praktikos manęs nedomino. Bet po to, kai patyriau ledo vonios efektą, panorau išbandyti ir kitas praktikas, suvokiau, kad jos iš tikrųjų veikia.

Man pačiai buvo labai gera suprasti, kad tokios, atrodytų, paprastos patirtys labai nuramina, nes tu žinai, kad bet kada prireikus tu vėl galėsi išsitraukti šį ginklą prieš stresą. Šis žinojimas labai išlaisvina”, – naujais atradimais džiaugiasi E. Sabaliauskaitė.

Kvėpuojame per daug?

Kvėpavimo instruktorė L. Malakauskaitė pasakoja, kad šiais laikais ne veltui skelbiama hiperventiliacijos pandemija – daugelis kvėpuojame daug daugiau, nei to reikalauja mūsų kūnas. Kvėpavimo įpročiai pasikeitė dėl pakitusių gyvenimo sąlygų, nuolatinio streso, judėjimo stokos, ilgo sėdėjimo.

„Kvėpavimas yra fundamentalus kiekvienos akimirkos pagrindas, lydintis mus visą gyvenimą. Bet labai retai susimąstome, kokią įtaką jis daro mūsų fizinei, emocinei ir mentalinei savijautai.

Žinome, kad per daug valgyti nėra gerai, nes gresia nutukimas, o nepagalvojome, kad per daug kvėpuoti, hiperventiliuoti – taip pat blogai, nes tai neigiamai veikia mūsų fizinę ir emocinę savijautą”, – pasakoja L. Malakauskaitė.

Tačiau, pasak jos, gera žinia yra ta, kad kvėpavimo įpročius galime gana greitai pakeisti ir pagerinti, tereikia žinių ir šiek tiek laiko.

„Kad kvėpavimas veikia mūsų visas kūno funkcijas, šiais laikais patvirtina ir vis didesnis tyrimų skaičius. Dar 2017 m. atliktas tyrimas įrodė, kad, sulėtinus iškvėpimą, sumažėja kortizolio (streso hormono) kiekis seilėse ir tai padeda žmogui išeiti iš streso būsenos, nuraminti širdies plakimą, susigrąžinti deguonies įsisavinimą smegenyse ir ramias mintis. Juk visi suprantame, jog, bėgant nuo liūto, logikos nereikia, deja – sėdim prie kompiuterio, o kvėpuojame lyg bėgtume nuo liūto“, – įžvalgomis dalijasi L. Malakauskaitė.

Pasak jos, kvėpavimas yra greičiausias ir efektyviausias pasiekiamas įrankis, kuris gali padėti keisti savo būseną. Esą buvo apskaičiuota, kad parasimpatinė nervų sistema „Virškink ir ilsėkis“ įsijungia per 1 sekundę, tik pakeitus kvėpavimo ritmą.

„Taip pat turime daug mitų ir iki galo neišaiškintų pasakymų, pavyzdžiui, “Jaudinies? Giliai pakvėpuok„, “Kvėpuok pilvu„… ir kt. Bet dalis jų yra klaidinantys, dalis iki galo nepaaiškinti. Dėl to vadovaudamiesi tokiais patarimais galime ne padėti sau, o pakenkti“, – paaiškina kvėpavimo instruktorė.

Išmokti naudotis turimais įrankiais

Klaipėdoje daugelio puikiai žinoma fotografė E. Sabaliauskaitė yra baigusi pedagogikos studijas, tad kitų žmonių švietimas ir edukavimas jai nėra svetimas. Pati savo kūnu patyrusi ledo vonios, kvėpavimo praktikų naudą, ji užsidegė noru, kad šios žinios būtų pasiekiamos kuo didesnei auditorijai. Pati dukrą auginanti kūrėja įsivaizduoja, kaip tokių praktikų reikėtų kiekvienam daugybę stresinių situacijų patiriančiam moksleiviui, pedagogui ar bet kurios kitos profesijos atstovui.

„Puikiai suvokiu, kad žmonės nėra linkę išleisti pinigų tam, kieno verte abejoja. Atrodytų, kodėl žmogus turi mokėti pinigus už tai, kad kas nors jį mokytų kvėpuoti? Čia tarsi mokestis už orą. Juk visi įsivaizduojame, kad instrukciją, kaip reikia kvėpuoti, mes gauname vos gimę, kai įkvepiame pirmą oro gurkšnį. Bet, pasirodo, ir kvėpuoti tinkamai mes ne visi mokame“, – ją užklupusiais apmąstymais dalijasi E. Sabaliauskaitė.

Tad jai kilo mintis įsteigti VšĮ – ne pelno siekiančią organizaciją, kurios misija ir būtų išmokyti kuo daugiau žmonių tinkamai naudotis gyvenime tais įrankiais, kuriuos mes kiekvienas turime, bet galbūt esame pamiršę.

E. Sabaliauskaitės idėja paprasta: rašyti projektus ir gavus rėmimą pirmiausia sykiu su specialistais aplankyti kuo daugiau mokyklų.

„Juk kaip būtų gerai, jei mokiniai galėtų laikyti egzaminus be streso. Jei jie būtų apmokyti, kaip pasitelkus kvėpavimo pratimus greitai jį galima suvaldyti, išsispręstų daugybė problemų“, – svajoja idėjos sumanytoja.

E. Sabaliauskaitė viliasi, kad jai pavyks suburti į krūvą daug savo srities profesionalų.

„Tikiuosi, kad mūsų “Įkvėpimo centras„ bendradarbiaus su kitomis ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Esu buvusi savanorė “Jaunimo linijoje„. Jau tada suvokiau, kad visi projektai turi būti tęstiniai. Juk nepakanka pakalbėti su žmogumi 5 minutes ir palikti toliau jį vieną spręsti savo problemų iki kito skambučio savanoriui. Būtų gerai, jei tokiam žmogui iš karto savanoriai galėtų pasiūlyti organizacijas, kurios jam galėtų suteikti įrankius, kaip sau padėti. Juk yra labai daug savo sričių profesionalų, kurie gali edukuoti žmones, išmokyti juos pačius, kaip išvesti save iš stresą keliančios būsenos. Gal vienam praverstų kvėpavimo praktika, o kitam reikalinga mezgimo terapija?..“ – svarsto E. Sabaliauskaitė.

Nors šiame kelyje ji dar žengia pirmuosius žingsnius, jau džiaugiasi suradusi bendraminčių ir pagalbininkų. Jos steigiamai VšĮ simbolišką pavadinimą „Įkvėpimo centras“ padėjo sugalvoti draugė Gerda Butrimavičė, teisiniais klausimais pakonsultavo Linas Jurevičius.

„Projektą nusprendžiau pavadinti “Liftas„. Šis žodis man asocijuojasi su kilimu. O svarbiausia, kad šitą procesą gali pats valdyti, juk pats pasirenki, kurį mygtuką paspausti…“ – paaiškina idėjos sumanytoja.

Pirmieji projekto „Liftas“ žingsniai jau buvo žengti prieš kelias savaites vykusiuose Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro savanorių kvalifikacijos kėlimo mokymuose.

Į šiuos mokymus susirinkę savanoriai, be motyvuojančių pokalbių, turėjo progą išbandyti ir L. Malakauskaitės vedamas kvėpavimo praktikas.

„Šių mokymų tikslas buvo nusiraminti, atkurti emocinę būseną. Manau, kad tam puikiai pasitarnavo ir kvėpavimo praktikos“, – sako Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vadovas Darius Docius.

Šaltas dušas

Pati E. Sabaliauskaitė, išbandžiusi ne tik ledo vonios, kvėpavimo, bet ir stovėjimo ant vinių praktikas, tikina, kad jos gyvenimas pasikeitė – esą ji kasdien vis geriau pažįsta savo vidų.

„Aš pradėjau skaityti savo kūno duodamas žinutes. Dabar jau pradedu atskirti, kada mano kūnas tiesiog pavargo ir man reikia elementaraus poilsio. Randu motyvacijos veikti, ir vos tik gavusi savo kūno siunčiamą žinutę – pradėti veikti jo labui“, – naujais atradimais džiaugiasi žinoma kūrėja.

Pasak jos, dabar kiekvieną sunkumą gyvenime ji priima kur kas ramiau.

„Priimu tai kaip ženklą ir žinojimą, ką man su savimi daryti. Dabar jau nebėgu nuo sunkumų, o kaip tik pirmiausiai stengiuosi juos išspręsti. Beje, nuo tos lemtingosios lapkričio 15-osios aš dabar kiekvieną rytą stoviu po šaltu dušu. Tai tikrai nėra labai malonu, bet jei aš ryte tai padarau, žinau, kad visą dieną man niekas nebebus baisu. Jei aš ištvėriau šaltą dušą, ištversiu ir visa kita“, – šypsodamasi pasakoja E. Sabaliauskaitė ir viliasi, kad įgyvendinant naujausią sumanymą visi sunkumai taip pat bus įveikti.

Nuotraukos Eglės Sabaliauskaitės